Pasaulio valstybių lyderiai vis dažniau kalba apie klimato kaitą, mūsų planetos likimą ir ekologiją, sudaromi įvairūs tarpvalstybiniai ekologiniai susitarimai dėl energijos taupymo ir kuro sąnaudų mažinimo. Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos išleista direktyva nurodo, kad nuo 2021 m. visoje Europos Sąjungoje naujai statomi pastatai turi atitikti A++ energinio efektyvumo klasę. Todėl, vykdydamos šią direktyvą, Europos Sąjungos valstybės narės, taip pat ir Lietuva, palaipsniui priima naujus įstatymus, reglamentuojančius pastatų energinę klasę.
Lietuvoje nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo įstatymas, kuriame nurodoma naujai statomiems namams turėti suprojektuotą ne žemesnę kaip A energinę klasę, o nuo 2018 m. sausio 1 d. – ne žemesnę kaip A+ energinę klasę. 2021 m., pagal Europos Sąjungos direktyvą, tiek Lietuva, tiek kitos narės turės taikyti dar aukštesnės A++ energinės klasės reikalavimus.
Aukštos energinės klasės pastatai dar vadinami mažai energijos naudojančiais pastatais. Tokiuose pastatuose svarbiausia yra gerai apšiltintos, sandarios atitvaros ir šiluminių tiltelių sumažinimas rūpestingai sudūrus konstrukcijas. Kitaip tariant, svarbus pastato sandarumas, kad būtų sunaudojama kuo mažiau energijos temperatūrai išlaikyti, keičiantis oro sąlygoms lauke.
Nuo 2016 m. dėl minėtų įstatymų įsigaliojimo ėmė plisti mitas, kad židinys, krosnelė, kietojo kuro katilas ar dūmtraukis nėra suderinami su reikalavimais A ar aukštesnės energinės klasės pastatams.